2024 metais Kristupas–Algirdas Padegimas atstovavo Lietuvos nacionalinei U17 rinktinei, o praėjusiame sezone 17-metis nuosekliai kilo per FC Hegelmann piramidę: buvo reguliarus FC „Hegelmann“ akademijos U18/U19 ir FC Hegelmann C ekipos rungtyniaujančios II lygoje žaidėjas, o sezono pabaigoje debiutavo ir FC „Hegelmann“ dublerių gretose Pirmoje lygoje, kur sužaidė ketverias rungtynes.
Šiandien FC „Hegelmann“ akademijos auklėtinis žengia svarbų žingsnį karjeroje – keliasi į Slovėniją ir jungiasi prie buvusių šalies čempionų klubo NK „Celje“ sistemos. Šiame klube jau rungtyniauja du Lietuvos atstovai – Armandas Kučys ir Artemijus Tutyškinas, o dabar prie „Celje“ akademijos prisijungia ir dar vienas perspektyvus futbolininkas iš Lietuvos. Algirdas jau sportuoja ir treniruojasi su „Celje“ U19 komanda, o pirmaisiais įspūdžiais po persikėlimo pasidalijo interviu su FC Hegelmann akademija.
– Kokia buvo tavo pirmoji mintis, kai sužinojai, kad tavimi domisi būtent Slovėnijos čempionų klubas „Celje“?
– Pirmoji mintis buvo tokia, kad pradeda atsipirkti visos įdėtos pastangos. Supratau, jog tai gali būti vienas iš didesnių žingsnių svajonės link.
– Lietuvoje išgirdę apie „Celje“ dažnai pagalvojame apie ten rungtyniaujantį Armandą Kučį. Praeitais metais slovėnų klubą papildė ir Artemijus Tutyškinas. Ar jų buvimas klube tau prideda papildomo užsispyrimo U19 komandoje gerai pasirodyti ir, kas žino, galbūt ateityje pasibelsti į pagrindinės komandos duris?
– Tikrai Armando ir Artemijaus buvimas čia duoda daug – ir motyvacijos, ir noro tęsti gerą lietuvių futbolą Celje. O pasibelsti į pirmos komandos duris ir sudaryti trio su Armandu ir Artemijumi būtų tikra svajonė, bet dėl jos dar reikia įdėti labai daug darbo.
– Minėjai, kad jau spėjai pasitreniruoti su komanda ir lauki artimiausių rungtynių, kuriose galbūt debiutuosi. Kaip tave priėmė komandos draugai ir treneriai? Ar jau spėjai pajusti slovėniško futbolo tempą ir lygį?
– Trumpai dar esu čia, kad galėčiau daug pakomentuoti, bet galiu pasakyti, kad visas treniruočių procesas yra labai visapusiškas ir stiprinantis. Komanda priėmė labai gerai – tiek treneriai, iš kurių gaunu daug pamokų, tiek komandos draugai, kurie padeda įsivažiuoti. Slovėniško futbolo lygį jau spėjau apčiuopti, bet labiausiai laukiu tų tikrų oficialių rungtynių.
– Ką iš praleisto laiko FC „Hegelmann“ struktūroje labiausiai išsineši į tarptautinius vandenis – kokias vertybes ir trenerių perduotas žinias?
– FC Hegelmann organizacijoje praleidau apie ketverius metus, bet treneriai visus 13 metų išliko tie patys. Jie man suteikė begalę žinių ir vertybių, kurios leido tobulėti ir augti ne tik kaip žaidėjui, bet ir žmogui.
– Kaip manai, kas turėjo didžiausią įtaką tam, kad šiandien jau gali vilkėti „Celje“ marškinėlius?
– Didžiausią įtaką turėjo didelis kiekis darbo ir noro.
– Slovėnija garsėja kaip puiki atspirtis jauniems talentams į stipriausias Europos lygas. Kokius asmeninius tikslus sau išsikėlei šiems pirmiesiems metams?
– Tikslų yra daug, bet stengiuosi juos vykdyti po truputį. Dabar svarbiausia – toliau dirbti, nesustoti tobulėti ir užsitvirtinti komandoje.
– Įsivaizduok, kad gavai progą slapta užsukti į FC „Hegelmann“ akademijos rūbinę, kur sportuoja šimtai jaunesnių ir tavo bendraamžių. Jei ant taktinės lentos galėtum palikti tik vieną sakinį – pagrindinę mintį, kuri tave atvedė iki šio žingsnio – ką užrašytum?
– Jeigu jau atėjai čia, tai atiduok visą save ir mėgaukis tuo.
Algirdas taip pat skyrė atskirą padėką FC „Hegelmann“ bendruomenei:
„Noriu nuoširdžiai padėkoti visai organizacijai, draugams ir treneriams už viską, ką gavau per šiuos metus. Ačiū už galimybes tobulėti, už pasitikėjimą ir už visus kartu patirtus momentus. Komandos draugams – už įsimintinas akimirkas ir kartu praleistą laiką. Ypatingą padėką noriu skirti treneriams – Tadui Vilkevičiui ir Erikui Folkiui.“
